Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas
Kas yra trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas?
Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas yra būdas gauti pelno sumažėjus vertybinių popierių vertei. Pasiskolinate vertybinių popierių, kad parduotumėte už esamą kainą, tačiau nemokate, kol kaina nenukrenta, kad galėtumėte pasinaudoti skirtumu. Jei kainos pakils, patirsite nuostolių.Ši strategija taip pat vadinama „trumpąja pozicija“ arba „pardavimu tikintis kainos kritimo“.
Iš kur sužinojote apie trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą?
Tai įgijo blogą vardą po 2008 m. finansų krizės, nes manyta, kad paplitęs trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas stipriai paveikė vertybinių popierių vertės kritimą. Tačiau tarp prekiautojų jis vis dar populiarus.
Ką turėtumėte žinoti apie trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą...
Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimas atliekamas naudojantis brokerio paslaugomis; brokeris skolina jums akcijas parduoti už esamą vertę, tačiau jūs neperkate jų, kol „neuždarote“ savo pozicijos. Jūs tikitės, kad kaina sumažės. Skirtumas tarp to, už kiek pardavėte ir kiek sumokėjote, yra jūsų pelnas arba nuostolis.
Investuotojai gali naudoti tokias „trumpąsias pozicijas“ kaip spekuliavimo strategijos dalį. Jie prognozuoja, kad vertybinių popierių kaina sumažės, todėl atidaro trumpąją poziciją ir gauna pelno iš tokio atspėto kainos judėjimo. Tačiau tai yra rizikinga strategija, nes galima patirti reikšmingų nuotolių, jei kaina padidės.
Labiau rizikos vengiantys investuotojai gali naudoti trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą kaip apsidraudimo strategijos dalį: jie atidaro trumpąją vertybinio popieriaus poziciją, kad kompensuotų ilgosios pozicijos riziką. Jie atidaro ilgąją poziciją, jei tiki, kad vertybinio popieriaus kaina pakils, tačiau jeigu ji sumažėja, pelnas iš trumpalaikės pozicijos gali sumažinti nuostolius. Tačiau tai gali būti brangi strategija ir ji nepašalina pagrindinės rizikos.
Norėdami naudoti trumpalaikį vertybinių popierių skolinimą turite turėti sąskaitą pas brokerį; paprastai taikoma kokia nors marža, kuri prisideda prie rizikos, nes reikia mokėti palūkanas.