Kodėl verta pirkti išvestines finansines priemones?
Išvestinės finansinės priemonės perkamos dėl dviejų pagrindinių priežasčių: spekuliacijos ir rizikos draudimo. Tam tikri vertybiniai popieriai, pvz., sandoriai dėl kainų skirtumo, investuotojams taip pat yra būdas prekiauti turtu, fiziškai neturint to turto. Pavyzdžiui, galite pirkti arba parduoti įkainotą žaliavinę naftą, savo garaže neturėdami vietos visoms statinėms!
Daugelis institucinių investuotojų į savo vertybinių popierių portfelius įtraukia nemažai išvestinių finansinių priemonių. Jie nėra linkę sudaryti pagrindinio vertybinių popierių portfelio (paprastai tai patikimesni aktyvai, pvz., vyriausybės obligacijos), kurio metinės pajamos nėra pelningos, tačiau užtikrintos.
Priešingai, išvestinių finansinių priemonių sutartys atrodo kaip vadinamieji palydoviniai aktyvai, dėl kurių investuotojai gali šiek tiek rizikuoti, bandydami gauti didesnes arba pelningesnes pajamas. Tai yra spekuliacija.
Investicinės išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos siekiant kompensuoti tam tikrą riziką, kurią jau kelia vertybinių popierių portfelis, tai vadinama rizikos draudimu. Pavyzdžiui, jei vertybinių popierių portfelyje yra įmonės obligacijų, kaip apsaugos nuo įsipareigojimų nevykdymo priemonę šioms obligacijoms galima naudoti kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorius.
Yra daug kitų rizikos draudimo pavyzdžių, tačiau grįžkime prie jau pateikto ir šiek tiek išsamiau pažvelkime į kai kuriuos skirtingus išvestinių finansinių priemonių tipus. Pirmiausia išnagrinėkime kelis dažniausiai naudojamus produktus, kuriais lengviau prekiauti ir juos suprasti.
