Išvestinė finansinė priemonė
Kas yra išvestinė finansinė priemonė?
Išvestinės priemonės yra finansinės priemonės, grindžiamos pagrindinio turto verte. Investuotojai dažnai jas naudoja norėdami apsidrausti arba apsisaugoti nuo rizikos. Tai būsimos kažkieno, paprastai pagrindinio turto, tokio kaip akcijos ar obligacijos, vertės spėjimas. Pavyzdžiui, jei manote, kad jūsų vertybinių popierių vertė smarkiai sumažės, net ir tada galite gauti tam tikrą grąžą.
Kur galėjote sužinoti apie išvestines finansines priemones?
Visur. Nuo devintojo dešimtmečio išvestinės finansinės priemonės aptarinėjamos skelbiant svarbias naujienas, o kartais – blogas naujienas. Jos buvo įvardijamos kaip viena iš 2008 m. pasaulinio ekonomikos nuosmukio priežasčių. Nepaisant to, jas vis dar naudoja įvairūs investuotojai, kurie nori pasipelnyti iš staigių kainų svyravimų.
Ką turėtumėte žinoti apie išvestines finansines priemones...
Išvestinės finansinės priemonės gali būti susietos su turto, pavyzdžiui, akcijų, obligacijų, valiutų ir palūkanų normų, kainų pokyčiais. Taip pat jos gali būti susijusios su infliacija, nekilnojamojo turto kainomis, o kai kuriais atvejais – net oru!
Griežtai tariant, yra tik trys išvestinių finansinių priemonių tipai: ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai ir pasirinkimo sandoriai. Iš esmės ateities sandoriai ir išankstiniai sandoriai yra vienodi, išskyrus tai, kad pastarieji turėtų būti vykdomi iki atitinkamo turto perdavimo, ko nėra tikimasi iš ateities sandorių.
Ateities arba išankstinis sandoris – tai susitarimas įsigyti turtą nustatyta kaina nustatytą dieną. Pasirinkimo sandoris suteikia teisę, bet ne pareigą daryti tą patį.
Apsikeitimo sandoriai techniškai nėra išvestinė priemonė, nors dažnai ja laikomi. Jie yra susiję su Bendrijos finansinių priemonių mainais.
Sandoris dėl kainų skirtumo (CFD) turi daug išvestinių finansinių priemonių savybių, nes leidžia prekybininkams užimti poziciją dėl pagrindinio turto.
