Kas yra IPO?

1 skyrius. Įvadas

IPO – tai pirmas kartas, kai bendrovė visuomenei siūlo įsigyti akcijų (arba laisvųjų akcijų) vertybinių popierių biržoje. Santrumpa IPO reiškia pradinį viešą akcijų platinimą, tačiau vietoj jos dažniau išgirsite sakant „tapimas akcine bendrove“, tačiau abiejų posakių reikšmė ta pati.

Apie kurias biržas kalbame? Tai gali būti Londono, Niujorko vertybinių popierių biržos, „Euronext“, Honkongo ar Šanchajaus vertybinių popierių biržos (ir daugelis kitų). Tačiau jei bendrovė didelė, vargu, ar ji priklausys biržai, kurios specializacija – mažesnės bendrovės, pvz., Londono investicijų biržai (AIM).

2 skyrius. Kodėl vykdomas IPO?

Yra daug priežasčių. Pati svarbiausia – paprasčiausias siekis surinkti daugiau kapitalo parduodant akcijas visuomenei. Paprastai taip daroma pradėjus plėstis – plečiant esamą verslą arba perimant kitas bendroves.

Tačiau yra kitų priežasčių. Viena iš jų – verslo rizikos išplėtimas platesniam investuotojų ratui, kuriam priklauso steigėjai ar pradiniai rėmėjai.

Kita galima priežastis – pirmųjų bendrovės akcininkų noras išgryninti pinigus. Tarkime, privačiojo kapitalo bendrovė investavo į verslą, bet dabar nori išgryninti investicijas; ji gali tai padaryti surengusi IPO. Tai puikus būdas pasitraukti iš verslo.

3 skyrius. Kaip tvarkyti IPO?

Bendrovė, planuojanti surengti IPO, dažniausiai pradės tam ruoštis iš anksto – dar prieš kelis mėnesius, o kartais ir metus. Taip daroma todėl, kad reikia užtikrinti, jog bendrovės sąskaitos, valdymas ir vidinės procedūros atitiks vertybinių akcijų biržos, kurioje ji bus registruota, taisykles

Vertybinių popierių brokeriui, vertybinių popierių bendrovei ar investicijų bankui, besispecializuojančiam ir įgaliotam vykdyti pradinį viešąjį akcijų platinimą, patarus, bendrovė su savo konsultantais pirmiausia parengia pardavimo dokumentą, arba prospektą. Šiame dokumente pateikiama visa įmonės informacija, o pats dokumentas naudojamas kaip IPO pardavimo dokumentas.

Tada bendrovė informaciją apie ketinimus kotiruoti paskelbia laikraščiuose arba žiniatinklyje ir per savo konsultantus. Paprastai akcijas siūlo tokios institucijos kaip pensijų fondai, draudimo bendrovės ir investiciniai fondai.

Jie ir investicijų bankai taip pat gali dalyvauti platinant akcijas, o tai reiškia, kad jie sutinka išpirkti akcijas, jei jų nepavyktų parduoti vykdant IPO. Konsultantai bando nustatyto tokią akcijų kainą, kuri nekeltų abejonių, kad parduoti pavyks ir draudėjams nereikės jų supirkti. Tačiau kartais jie padaro klaidų.

4 skyrius. Kas vyksta toliau?

Gyvenimas nebebus toks, koks buvo. Įvykus IPO bendrovė kotiruoja savo akcijas pasirinktoje biržoje. Tai reiškia, kad bendrovei teks susitaikyti su didesne visuomenės kontrole bei didesniu ar mažesniu žiniasklaidos dėmesiu!

Jei viskas vyks sėkmingai, akcijų vertė pakils ir visi akcininkai gaus pelno. Tarp jų dažniausiai būna įmonės valdytojai ir pradiniai steigėjai, kai kuriais atvejais ir darbuotojai, jei jie yra įsigiję akcijų arba jų jiems buvo suteikta vykdant IPO.

Kartais viskas vyksta ne taip sklandžiai. Būna, kad kaina krenta. Be to, ypač mažų bendrovių atveju, investuotojai nerodo didelio susidomėjimo pirkti akcijas ar jas parduoti. Tokia situacija vadinama nelikvidumu. Šią riziką turi prisiimti kiekviena bendrovė, prieš tapdama akcine.

Be to, jei manote, kad IPO organizuoja tik mažos bendrovės, štai keletas svarbių skaičių, kuriuos galite apsvarstyti: 2014 m. internetinė kinų prekių ir paslaugų parduotuvė „Ali Baba Group“ surengė didžiausią istorijoje IPO. Jos vertė pakilo iki 25 mlrd. USD. Tokia suma užgožė net „Facebook“, pasirodžiusią rinkoje 2012 m. ir pasiekusią 16 mlrd. USD vertę.