Kas yra užbiržinė rinka?

Užbiržinė rinka – tai rinka, neturinti nustatytos vietos, skirtingai nei Londono vertybinių popierių birža (LSE), įsikūrusi didžiuliame pastate, Londono centre. Prekiautojai kontroliuoja užbiržinę rinką, nes būtent jie nustato pageidaujamą pirkimo ir pardavimo kainą. Prekyba vykdoma ne prie tikro prekystalio; vietoj to verteivos perka ir parduoda naudodamiesi telefonu, el. paštu ar netgi momentinių pranešimų paslaugomis.

Iš kur žinote apie užbiržines rinkas?

Užbiržinės rinkos vaidino svarbų vaidmenį per 2007–2008 m. finansinę krizę. Būsto paskolomis, skoliniais įsipareigojimais bei hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai buvo parduoti užbiržinėse rinkose. Iš tikrųjų didžiausia problema ta, jog nustatyti tikslių šio turto kainų tapo neįmanoma, nes pirkėjai ir prekiautojai pradėjo palikti užbiržines rinkas.

Ką turėtumėte žinoti apie užbiržines rinkas...

Yra du pagrindiniai finansinės prekybos organizavimo būdai – biržos ir užbiržinės rinkos. Pastarosios yra dvišalės, t. y. dalyviai derasi vienas su kitu, o ne per biržą. Fizinė vieta neegzistuoja, todėl prekiautojai bendrauja telefonu, el. paštu ir naudodamiesi prekybos savo sąskaita sistemomis.

Obligacijos, valiutos ir vertybiniai popieriai parduodami užbiržinėse rinkose, nes jos tarnauja kaip pinigų rinkos priemonės.

Užbiržinė prekyba būna dviejų rūšių. Vienu atveju prekiautojai vykdo prekybą su kitais prekiautojais, o kitu – su klientais. Kaina, kurią prekiautojas pasiūlys kitam prekiautojui, gali labai stipriai skirtis nuo tos, kuri bus siūloma klientui.

Užbiržinės rinkos prasčiau organizuotos nei tradicinės biržos, tačiau šiose rinkose vyraujanti laisvė reiškia, kad prekiautojai gali labai greitai sudaryti sandorius.

Užbiržinės rinkos investuotojai gali prekiauti neužsiimdami prekyba arba neprivalėdami sumokėti mokesčio už pasiskelbimą. Tačiau po 2007–2008 m. vykusios finansinės krizės valstybės sugriežtino užbiržinių rinkų reglamentus ir bandė daugiau investuotojų privilioti į tradicines biržas.