Trumpoji pozicija
Kas yra trumpoji pozicija?
Tai yra investavimo metodas, naudojamas, kai investuotojas yra įsitikinęs, kad akcijų vertė kris. Pirmiausia investuotojas pasiskolina akcijų iš brokerio ir parduoda jas rinkoje. Vėliau investuotojas nusiperka šias akcijas ir grąžina jas brokeriui, ir, jei akcijų kaina būna kritusi, investuotojas gauna pelno.
Iš kur sužinojote apie trumpąsias pozicijas?
2015 m. pasirodęs filmas „Didžioji skola“ (angl. „The Big Short“) išpopuliarino šią investavimo strategiją. „Oskaru“ apdovanotame filme veikėjai yra keli prekiautojai, numatę 2007–2008 m. finansų krizę ir panaudoję trumposios pozicijos metodą, kad pasipelnytų iš nekilnojamojo turto paskolomis užtikrintų vertybinių popierių. Kai krizė galiausiai kilo, prekiautojai uždirbo daug pinigų.
Ką turėtumėte žinoti apie trumpąją poziciją...
Investuotojai gali pasiskolinti akcijų iš brokerių mokėdami palūkanas kaip mokestį. Arba jie gali eiti trumpesniu keliu naudodami sandorius dėl kainų skirtumo (CFD), kuriems nereikia skolintis ir kurie yra grynasis prekiavimas kainų skirtumu.
Prekiavimas akcijomis pasitelkus trumpųjų pozicijų metodą neatsiejamas nuo neribotos rizikos ir riboto atlygio. Pavyzdžiui, jei investuotojas parduoda pasiskolintas akcijas po 10 £ už kiekvieną, didžiausia suma, kurią jis galėtų uždirbti, yra 10 £ atskaičius mokesčius – tai yra tuo atveju, jei akcijų vertė kristų iki 0 £. Jei akcijos kaina viršys 10 £, investuotojas, perpirkdamas ir grąžindamas akcijas brokeriui, patirs nuostolį.
Trumposios pozicijos priešingybė yra ilgoji pozicija, kur investuotojas perka arba parduoda akcijas tikėdamasis, kad jų vertė kils.
Sakoma, kad investuotojas, pasirinkęs trumposios pozicijos metodą, turi „meškišką“ požiūrį į rinką (nuo termino „meškų rinka“), o tas, kuris pasirenka ilgosios pozicijos metodą, turi „bulišką“ požiūrį (nuo termino „bulių rinka“).
